top of page
Search
Writer's picture Karolina Macienė

Iš roverio dienoraščio: Vézelay piligriminis žygis

2022 m. spalio 28 - lapkričio 1d. vyko vyresniųjų skautų – roverių – piligriminis žygis į Vézelay Prancūzijoje. Mūsų vyko net 7 broliai, tarp kurių – 2 jaunuoliai, ką tik perėję iš būrio į roverių klaną. Kai kam tai buvo svajonių išsipildymas, kai kam – savęs ieškojimo bei pažinimo, naujų svajonių atradimo kelias. Šis žygis tiems jaunuoliams buvo pirmasis susipažinimas su vyresniųjų skautų gyvenimo būdu kelyje, einant per tarnystę. Džiugu buvo sutikti brolius ir iš kitų šalių: Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Ispanijos, Austrijos. Dievas buvo mums gailestingas ir davė žygiui gerą, gal net pasakišką orą.

Mūsų kelionė prasidėjo Lietuvoje, pajudėjume iš Klaipėdos link Šiaulių, o po to – ir iki sostinės Vilniaus. Kelionė buvo įdomi, susirinkę Vilniuje ir broliškai apkabinę vienas kitą, mes su brolių pranciškonų mikroautobusu patraukėme į kaimyninę Lenkijos sostinę Varšuva kur turėjome susitikti su broliais iš Lenkijos ir su jais kartu vykti į Prancūziją. Ši bendra kelionė suteikė galimybę pažinti brolius mūsų kaimynystėje.

Į žygio starto vietą Prancūzijoje atvykome jau vėlai, antrą valandą nakties vietos laiku. Tokiu metu buvo sunku rasti nakvynę, todėl broliškai nusprendėme nakvoti bažnyčios, kurioje vyks mišios ir atidarymo rikiuotė, šventoriuje. Naktis buvo tokia šilta, tad miegojome po atviru dangumi.

Šioje kelionėje į Vézelay kiekvienas turėjome galimybę pamąstyti apie savo asmeninį tobulėjimą, pabūti bendrystėje ir pajusti tą tikrą broliškumo jausmą, pasigrožėti Dievo kūrinija. Gamta labai dosni šiuo rudenišku metu, todėl kelyje mes nepraleidome galimybės prisirinkti Prancūziškų baravykų, kurie buvo taip gardžiai pagaminti vakarienei. Prisimenant tą puikų skonį, net seilė tįsta kaip norėtųsi pakartot.

Kiekviena šventovė, aplankyta kelyje, savo architektūra buvo nuostabios, o Vézelay bazilika iš toli atrodo be galo nuostabiai ir įspūdingai. Būti jos viduje su 2000 brolių iš kitų šalių ir kartu melstis buvo toks stiprus jausmas, kad žodžiais to neapsakysi, todėl tai reikia iš tikro patirti patiems.

Kiekvienam iš mūsų, kurie vykome į šią pasakiška kelionę, nuostabūs prisiminimai išliks širdyje dar ilgam. Todėl, brangūs broliai, eikime tuo keliu, kuris mus veda pirmyn, nepaisant nuovargio ir prieštaravimų, pas dangiškąjį tėvą, tiesiai į jo džiaugsmo ir meilės stovyklą, kur jau yra pastatytos mūsų visų ir jo palapinės. Dovanokim pasauliui tai, ką kiekvienas iš mūsų turime geriausio, ir pabandykime padaryti pasaulį šiek tiek geresniu nei jis buvo vakar.




Recent Posts

See All

Comments


bottom of page