Skautai – Dievui, Tėvynei ir artimui

Skautai – tai daugiau negu laisvalaikio būrelis. Tai – bendruomenė, kurioje ugdomas savarankiškumas, atsakomybė, meilė ir pagarba gamtai, tėvynei ir visam tave supančiam pasauliui. Europos skautai veikia visoje Lietuvoje, o Klaipėdos krašte jų veikloje dalyvauja apie 70 vaikų ir jaunuolių. Vienas skautų vadų kretingiškis Algirdas Klovas sakė, kad skautai ne tik moko praktinių įgūdžių, bet ir padeda formuoti stiprias, doras asmenybes. Viso to jie mokosi žygiuose, stovyklose, edukacinėse veiklose.

Kretingoje įvyko skautų įkūrėjo Robert Baden-Powell gimtadienis, kur susirinko apie 150 Europos skautų.

Kasdien – nauja pamoka

Skautų veikla – tai ne tik žygiai ir stovyklos, bet ir nuolatinis mokymasis. Šešiolikmečiai kretingiškis Erikas Pocius ir klaipėdiškis Adomas Libikas akcentavo, kad kiekviena diena su skautais atneša naujų žinių ir įgūdžių. Per penkerius buvimo metus skautais jie išmoko savarankiškumo, išgyvenimo gamtoje pagrindų, net praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip panaudoti virvę kritinėje situacijoje. Vaikinai išmoko įvairių virvės rišimo būdų, kuriuos galėtų panaudoti nelaimei atsitikus.

Jų teigimu, skautai ugdo ne tik techninius gebėjimus, čia mokomasi ir atsakomybės už savo sprendimus. Erikas tikino, kad skautai padėjo jam tapti atsakingesniu ir savarankiškesniu: „Skautai parodė, kad sprendimus reikia priimti pačiam, atitinkamai už juos prisiimti ir atsakomybę.“ Adomas papildė, kad ši veikla padėjo jam išmokti ne tik išgyventi gamtoje, bet ir geriau pažinti žmones, suprasti jų skirtingus charakterius. Anot jaunuolių, būnant skautu reikia nuolat peržengti savo ribas. Erikas ir Adomas sutinka, kad didžiausią įspūdį palieka stovyklos ir žygiai, kuriuose jie išbando savo ištvermę ir stiprybę. Ypač jiems įsiminė žygis Lenkijoje. Ten teko susidurti su netikėtomis situacijomis, priimti greitus sprendimus ir veikti kaip komanda. „Išmokau kūrybiškumo ir pamačiau, kaip augame kartu“, – prisiminė Erikas.

Adomui svarbiausia buvo ne tik išbandyti save, bet ir sutikti naujų žmonių, plėsti akiratį. Kaip jis sakė, skautai padeda įveikti baimes ir patirti situacijas, kurių niekur kitur neišgyventum:

„Labiausiai man patinka išbandyti save ekstremaliose situacijose. Skautų iššūkiai nėra tik fiziniai. Tai – ir vidinė kova su savimi, savęs pažinimas ir augimas, kuris vėliau praverčia kasdieniame gyvenime.“

Pašnekovų manymu, sudaromos skautų komandos yra didžiausia šios organizacijos stiprybė. „Svarbiausia skautų vertybė – gebėjimas suprasti vienas kitą. Nors tai gali būti sudėtinga, mes tampame kaip broliai“, – sakė Adomas.

Erikas taip pat tikino, kad skautų veikloje komandinis darbas yra neatsiejama dalis: „Nesvarbu, ruoši maistą žygyje ar kartu įveiki sunkumus, svarbiausia – palaikymas ir pasitikėjimas vienas kitu. Šie ryšiai išlieka visam gyvenimui ir dažnai tampa stipresni už daugelį kitų draugysčių.“

Mokymas remiasi Mauglio istorija

Lietuvoje veikia kelios skautų organizacijos, tokios, kaip Lietuvos skautija, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos lenkų skautų sąjunga, Žemaitijos skautų organizacija ir organizacija, kuriai priklauso A. Klovas, – Europos skautai.

Klaipėdos gaujos vadas Algirdas Klovas

Atskiro Kretingos padalinio nėra. Šiuo metu Europos skautai oficialiai veikia Vilniuje ir Klaipėdoje. „Tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje veikiančios organizacijos turi savo vadus ir veikia pagal tą pačią aprašytą struktūrą. Mes oficialiai registruoti Klaipėdoje, bet veiklas galime vykdyti visoje apskrityje, taip pat ir Kretingos rajone“, – paaiškino vienas skautų vadovų kretingiškis A. Klovas.

Po įšventinimo į skautus jo nariai vienas kitą vadina broliais ir seserimis, todėl nuvykę į bet kurią šalį, kur veikia skautų organizacijos, prireikus gali iš bendraminčių sulaukti pagalbos. „Taip pat organizuojami ir tarptautiniai vadų mokymai įvairioms technikoms lavinti, masiniai žygiai, per kuriuos vienoje vietoje susitinka net keli tūkstančiai Europos skautų iš įvairių šalių. Įsivaizduokit, kaip atrodo, kai toks būrys žygiuoja ir po to nakčiai įsirengia stovyklavietę su palapinėmis? Būna įspūdinga“, – tikino skautų vadovas, įvardinęs, kad neseniai Kretingoje įvyko ir skautų suvažiavimas iš visos Lietuvos, kur susirinko apie 150 šios organizacijos narių.

Veikloje skautai skirstomi į grupes pagal amžių. Joms priskiriami tam tikri pavadinimai ir veikloms organizuoti taikomos atitinkamos pedagogikos žinios. Viena grupių – geltonoji šaka. Joje ugdomi 8–12 metų vaikai. „Tai vadinama gauja, už kurios ugdymą atsakingas 1 suaugęs vadas ir keli jo asistentai. Mokoma skautų metodikų per žaidimą remiantis R. Kipling aprašyta Mauglio istorija. Šioje knygoje yra daug išminties, tokios, kaip draugystė, dėmesys kitiems, klausymas, nuoširdumas, savarankiškumas ir pan. Per susirinkimą būna atpasakojamas knygos epizodas, tokiu būdu su vaikais mes išsiaiškiname, kokie šiandien būsim, pavyzdžiui, paslaugūs, kokią užduotį turime padaryti, pavyzdžiui, išgelbėti Mauglio draugus nuo sausros. Tokiu būdu kuriamas žaidimas, paremtas skautų metodikomis, tarkim, reikia surišti virves tarp medžių, kad galėtume praeiti įsivaizduojamą pavojų“, – esmę įvardino A. Klovas, atskleidęs, kad jis ir vadovauja šiai šakai.

Kita grupė – žalioji šaka, kurioje ugdomi 12–17 metų paaugliai. Tai vadinama būriu. Šiai šakai priklausantys jaunuoliai gauna rimtesnes užduotis, dažniausiai veikia savarankiškai – įsirengia stovyklą, vykdo orientacines užduotis, ruošia vaidinimus. Kaip teigė skautų vadovas, jie taip pat ugdomi pagal metodiką, bet jau arčiau suaugusiųjų pasaulio: „Jeigu geltonojoje šakoje visiškai nekalbame apie jokią konkurenciją, esame kaip vieninga šeima, tai žaliojoje šakoje vaikai jau suskirstomi į grupes, tarpusavyje rungiasi, gauna įvertinimus, ir tokiu būdu yra skatinami tobulėti.“

Yra ir dar viena šaka – raudonoji, kuriai priskiriami asmenys nuo 17 metų. Joje ugdomi vadai, organizuojamos veiklos suaugusiesiems – jos skirtos tarnystei, savęs pažinimo, dvasinėms praktikoms atlikti. „Rengiamos rekolekcijos, žygiai apmastymams ir pabūti bendrystėje su kitais broliais, kad būtų galima apsikeisti žiniomis, mąstymu. Būtent čia auga vadai ir asistentai, kurie galės vėliau užsiimti geltonosios šakos ir žaliosios šakos ugdymu, kitoje visuomeninėje veikloje. Kitaip tariant, tobulinti savo vidų ir atiduoti kitiems viską, ką turi geriausia“, – apibendrino A. Klovas, priminęs, kad skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei ir artimui“.

Dalyvauja įvairiose veiklose

Visose veiklose neatsiejamas ir tikėjimas – krikščionybė. „Lankome mišias, laiminam ir dėkojam už maistą, giedam giesmes. Taip pat ugdome pilietiškumą minėdami valstybines šventes, kalbamės, kodėl tai svarbu“, – paaiškino skautų vadovas.

Organizacijos nariai savo įgūdžius gilina žygiuose, stovyklaudami.

Veiklos, kuriose dalyvauja organizacijos nariai, yra labai plačios. Vienos tokių – mazgų rišimas, stovyklų įrengimas, Morzės abėcėlės mokymas, semaforas, fizinis aktyvumas, ištvermė, gamtos pažinimas, vaidinimų rengimas, pilietiškumo ugdymas, dvasinių vertybių puoselėjimas, meilė Dievui. „Šiandieni daug jaunimo yra pasiklydę interneto brukamuose spąstuose arba „šlifuoja gatves“, tai neugdo jokio teigiamo vertybinio pamato, o kaip tik labiau destrukcinį mąstymą, jie nepasitiki savimi, nemoka išreikšti emocijų, linkę į depresiją arba, atvirkščiai, – į agresiją. Mūsų mokymas ir veikla yra kaip priešnuodis tam, mes įtraukiam į realaus gyvenimo žaidimą“, – atkreipė dėmesį A. Klovas.

Kadangi skautams svarbu kurti ryšį su kiekvienu dalyvaujančiu organizacijos veikloje, kretingiškiui Algirdui ši užduotis – iššūkis. „Rasti santykį su kiekvienu vaiku, kaip iki jo prieiti, norint viską perteikti. Vaikai nori žaisti, jiems „aukštomis frazėmis“ nepapasakosi gyvenimo prasmės. Būna tikrai išdykusių vaikų, bet turbūt ši tarnystė atsiperka tada, kai tokie vaikai visiškai pasikeičia, iš padaužos tampa paslaugiu, draugišku ir linksmu vaiku“, – kalbėjo pašnekovas.

Labiau pažįsta savo vaikus

Pats Algirdas skautų veikloje pradėjo dalyvauti netikėtai, kai vienas jo vaikų bendramokslių tėvų pasiūlė vaikus vesti į Europos skautus. „Tai įvyko praėjusį rudenį. Tuo metu dar nežinojau, kas tiksliai yra skautai, įsivaizdavau, kad organizacijos nariai miške stato palapines ir kūrena laužus, – pradžią prisiminė kretingiškis. – Bet pagalvojau, gal tai būtų įdomus nuotykis mano vaikams, todėl nuėjau susitikti su tuometiniu geltonos šakos vadu ir, kai man papasakojo, kas iš tiesų yra skautai, be jokios abejonės norėjau ten vesti vaikus ir iš karto pasisiūliau padėti ir pats.“

Tuomet A. Klovas veikloje dalyvavo, kaip geltonosios šakos vado asistentas, tačiau praėjus kuriam laikui, baigus tam tikrus mokymus, jis buvo paskirtas šios šakos vadu. „Visada ieškojau veiklos, kuri būtų prasminga“, – akcentavo jis.

Žinodamas, kad veiklai reikės skirti daug laiko, visa tai aptarė su žmona Vaida: „Nors bendro šeimai skirto laiko ši veikla atima, bet iš kitos pusės praleidžiu daugiau laiko su savo vaikais kaip tėvas, matau jų charakterį iš arti, matau, kaip jie auga ir tobulėja. Tai pat, kai „pakrauni“ savo vidų, daugiau gali duoti šeimai kokybiško bendravimo, dėmesio, tolerancijos, ramumo“, – savo patirtimi dalijosi kretingiškis A. Klovas, kviesdamas tiek suaugusiuosius, tiek jaunuolius, vaikus dalyvauti skautų organizacijos veikloje.

Vakarė Kaniavaitė

„P.n." akademijos narė