Rugsėjo 27-29 d. vyko tradicinis, jau 25-tas piločių ir roverių žygis šv. Pranciškaus garbei.
Dalinamės įspūdžiais.
Saulė, lietus, vėjas, pušys, samanos, ramybė, šypsenos, pašnekesiai, nuovargis, malda, tyla... Vėl iš naujo patirtas gyvenimo grožis, draugystė, bendrystė. Lyg ir taip, kaip anksčiau, lyg ir kitaip – naujai. Šv. Pranciškaus žygis yra nepaprastas ir džiaugiamės kiekviena galimybe būti jo dalimi
Klaipėdos vilkiukių Akela Kristina
Nuostabu skautiškus metus pradėti su Šv. Pranciškaus žygiu! Mūsų ekipa patyrė nuotykingą kelią, per kurį atitrūkome nuo mokslų, kasdieninių rūpesčių, darbų ir galėjome pasidžiaugti rudenėjančia gamta ir dvasiškai atsinaujinti. Nuo Smiltynės iki Juodkrantės žygiavome miško takeliais, palei kopas, jūros pakrante. Gaminomės maistą gamtos apsuptyje, spėjome pasidžiaugti ir šildančiais saulės spinduliais, ir lietumi. Vakare visi kartu maldos vienybėje žygiavome su deglais. Šis savaitgalis mums visoms suteikė daug gerų akimirkų ir užsidegimo tobulėti skautiškame gyvenimo kelyje.
Pilotė Monika iš Vilniaus
Ėjome nuo Pervalkos palei marias iki mirusių kopų. Turėjome pilną kelio valandą su nuostabiu vaizdu, per lietų. Pietus gaminome ir valgėme po išsitemptu tentu, kas padvigubino pietų skonį, nei būtume pietavę po saulute. Ėjom į Juodkrantę vėjuotu pajūriu. Ekipai įspūdį padarė procesija per Juodkrantę su failais blaškomais lietaus ir vėjo. Taip pat turėjome nuoširdų, ramų pokalbį prie arbatos vakare.
Klaipėdos kašto komisaras Darius
Pranciškaus žygis skirtas daugiau bendravimui nei technikoms, todėl maloniai prisijungia skautaujančių berniukų tėveliai ar tiesiog skautų bičiuliai. Neišimtis buvo ir šis kartas. Žygio pradžioje penktadienio vakare turėjome šv. Mišias ir uždegantį br. Astijaus OFM pamokslą. Po to nuostabų vakaro laužą, kuriame daugiau sužinojome apie šv. Benediktą – šių skautiškų metų temą, ir benediktinų regulą.
Šeštadienį prasidėjo žygis, kuris šiemet driekėsi Kuršių Nerija. Galima buvo pasirinkti iš kelių maršrutų - arba nuo Smiltynės perkėlų arba nuo Pervalkos ar net Preilos.
Galutinis kelio tikslas buvo Juodkrantė. Galėjome grožėtis nuostabiais vaizdais, gamintis valgyti, melstis ir bendrauti.
Vakare susirinkome Juodkrantėje kur užklupo liūtis, kuri neišgasdino, o pralinksmino ir praskaidrino žygį.
Procesija su deglais ir daina patraukėme link Šv. Pranciškaus bažnyčios. Ten vyko Švenčiausiojo adoracija, po kurios po vieną susikaupę tyloje grįžome per miestelį į nakvojimo vietą.
Sekmadienio rytas prasidėjo malda prie nuostabaus marių kranto. Po to pusryčiai, tarybos.
Pasikalbėjome ką gaime padaryti dar geriau, ir į iškeliavome šv. Mišias.
Po mišių - draugiši apsikabinimai ir namo...
Dėkojame Dievui ir organizatoriams už dar kartą patirtą brolystę ir bičiulystę.
Vilniaus klano vadas Viktoras Kukis
Comments